KARA MAHMUD PASHĖ BUSHATI

BUALLI I SHKODRĖS[1]

(1776 – 1796 ER / 1190 – 1211 AH)[2]

 

 

Olsi Jazexhi

 

 

1.1  KONTEKSTI HISTORIK

 

 

Fundi i shekullit te 18te pėrkoi me ndryshime tė rėndėsishme nė fuqinė dhe aparatin ushtarak te shtetit Osman ne bote. Aufklärungu[3] dhe rrevolucioni industrial qė u shfaq nė Evropėn e shekullit tė 18 dhe 19, i sollen ndryshime drastike kontinentit plak evropjan nė status quone e tij ne bote. Merkantalizmi dhe pushtimet koloniale evropjane nėpėr Azi, Afrikė dhe Amerikė, i sollen kontinentit plak tė ardhura tė pafund. Si rrjedhojė komonwealthi kundershtar osmanli qė gjėndej ne opozitė ndaj Evropės, ne kete periudhe u zhyt nė kriza dhe inflacione tė njė pas njėshme, pasiqe ari dhe argjendi tejet i lire kolonial evropjan sabotoi akēen e argjendtė osmane. Dobėsimi ekonomik i shtetit Osman nga konkurrenca perėndimore u pasua me kriza politike, sociale dhe ushtarake. Si rrjedhojė, fundi i shekullit tė 18-te i lejoi Evropes turkofobike qė tė sulmojė brigjet osmane ne Evropė dhe Afrikė, me shpresa kryqėzatore nė mėndje. Ne kėtė valė dobėsimesh tė rregjimit tė Stambollit, Rusia dhe Austria ishin dy shtetet kryesore evropjane qė ndėrmorrėn iniciativėn tė sulmojnė dhe shtyjnė kufijtė osmanli, nėn pretekstin e “mbrojtjes sė tė drejtave te kristjanėve”.[4]

Koha e kėtyre kryqezatash kundėr Dar al-Islamit osman, filloi ne ditėt e sulltan Mustafes III qė sundoi ne vitin 1757 ER / 1171 AH. Edhe pse vitet e para te sundimit tė tij ishin tė paqme, si rrjedhojė e luftėrave civile qe Kristendomi kaloi gjate Luftės Civile Austriake (1740 – 1748) dhe Shtatė Viteve Luftė (1756 – 1763),[5] viti 1768 shėnoi ndryshimin final tė kesaj periudhe paqeje.

Si rrjedhojė e dobėsimit te shtetit osman, dhe mosmundėsise sė sulltaneve tė tij pėr tė arrestuar rėnien e pėrgjithshme dhe policuar komonwealthin e Dar al – Islamit, nje klasė e re aristokratike, e njohur si ajanė u shfaq ne shtetin Osman. Termi ajan qe ne fillim nėnkuptonte vetėm aristokracinė e shtetit osman, mė vonė parapa ata njerėz qė nėpėrmjet influencės sė tyre politike kishin arritur te zinin poste zyrtare ne shtet. Njė faktor me rėndėsi qė ēoi ne fuqizimin e ajanėve osman, ishte instituimi gjatė shekullit tė 17malikaneve – apo - fermave masive qe iu lėshuan atyre nga Porta e Larte, si prona te pėrjetėshme. Pasuria e gjeneruar nga kėto malikane i ēoi ajanėt tė begatohen nga ana ekonomike dhe si rrjedhojė te kontrollojnė zonat ku ata jetonin.[6] Njė nga pozicionet mė tė rendėsishme qė ajanet fituan ne shtetin Osman, ishte posti i mutesellimit sanxhaqeve. Ajanėt caktoheshin nė kėtė post nėpėrmjet fermanesh tė lėshuar nga sulltani. Gjatė shekullit tė 18 shumė ajanė qė zunė kėto poste filluan qė te marrin bashkė me to edhe tituj si Pasha apo Vezir.[7]

Sulmet antiosmane tė shekullit tė 18 krijuan njė shqetėsim tė madh edhe pėr shtresėn sunduese muslimane shqiptare, e cila qė nė ditėt e para te shekullit tė 15 (nė kohė tė Jakub Shpatės), ishte bėrė aleatja mė e vendosur e kėtij rregjimi. Duke qėnė ushtarė tė zotė, shqiptarėt kishin ditur sesi tė integroheshin nė Devletin osman, dhe nė fakt ishin kthyer nė shtyllėn kryesore tė kėtij civilizimi ne Ballkan.[8] Sėbashku me grekėt ata pėrbėnin kokat e makinės ushtarake dhe marinės tregtare osmane.[9] Nėn slloganin “ku ėshtė kordha ėshtė besa”, shqiptarėt ishin integruar nė sistemin osman me tė gjithė forcat e tyre, duke adoptuar masivisht edhe fėne e miqve tė tyre oriental. Nė ata shteti osman kishte gjetur njė mik te vėrtetė, tė fortė, tė besės dhe trim. Shqiperia nen osmanėt u bė mė e begate se kurrė. Per kėtė Sami Frasheri i madh ka shkruar: Shqipėtarėtė sulėshinė bashkė me tyrqitė nėpėr gith'anėt tė botės edhe kėthehėshinė ngarkuarė me ar e me ergjėnt, me armė tė vjejtuara e me kuaj tė bukurė t’Arabisė, t'Egjyptėsė, tė Qyrdistanit, t'Ungrisė etj. Me tė qėnė mė trima e mė tė zotte se tyrqité, shkoninė edhe nėpėr mė tė mėdhenjt e me te nderēmit vėnde e kishinė mė teprė nder se ata vetė tyrqitė.[10]

Megjithatė, shthurrja e sistemit osmanli gjatė shekullit tė 18 dhe 19, dhe nevoja e pėrballimit tė shqiptarėve vetė, me furtunat e kryqezatave evropjane, ēoi klasen sunduese muslimane shqiptare, qė tė kėrkonte gjithnjė e mė tepėr pamvarėsi nga Stambolli nė administrimin e vendit.

Shqipėria e shekullit tė 18 ndahej nė 2 grupe dialektike. Nė gegėt, qė rronin nė veri te Shqipėrisė dhe nė toskėt e Jugut. Ndarja e shqiptarėve ne gegė dhe toskė ėshtė vazhdim i ndarjes historike tė ilirėve me epiriotėt.[11] Vija ndarese mes kėtyre dy grupeve linguistike ėshtė lumi Shkumbin. Kryeqyteti i Gegėrise sė Shqipėrisė osmane, ashtu si edhe per ilirėt e lashtė ishte qyteti i Shkodrės, i cili njihej si Scutari nga romakėt dhe si Uskudar apo Iskanderije nga osmanėt. Shkodra ėshtė qyteti ku ilirėt e lashtė i rrezistuan kolonializmit romak nėn udhėheqjen e mbret Gentit mė 168 P.E.S.[12] Ne erėn e Pax Osmanikes Shkodra ishte njė nga sanxhaqet mė tė mėdha osmane ne Ballkan. Ky qytet u bė pjesė e shtetit Osman ne vitin 883 AH / 1478 E.R., kur sulltan Mehmet Al-Fātihu dėboi nga qyteti sunduesin e tij venedikas dhe ia la komandėn e qytetit nje shqiptari qs quhej Koxha Jusuf Beu,[13] nga i cili rrodhi edhe familja e Bushatllive qe udhėhoqi kėtė sanxhak gjatė shekullit tė 18 dhe 19.

Sanxhaku i Shkodrės ndahej nė 6 kaza, nga tė cilat 5 ishin shqiptare dhe e gjashta malazeze.[14] Mali i Zi, apo sic ai njihej ne turqisht, Karadagu ishte bashkuar me sanxhakun e Shkodrės nė mes te shekullit tė 16 kur sunduesi i tij Skėnder Beu, pasardhes i familjes se Cėrnojeviēėve, vdiq. Mali i Zi, qėndroi nėn juridiksionin e Shkodrės deri nė fund tė shekullit tė 18 kur rrebelėt malazezė vranė Pashėn e 3 tė dinastisė sė Bushatllive, Kara Mahmud Bushatin. Pas vdekjes sė Kara Mahmudit, Mali i Zi u rrebelua dhe u nda pėrgjithnjė nga juridiksioni i Shkodrės.[15]

Nga viti 1757 deri mė 1831, sanxhaku i Shkodrės ne Shqiperinė gege u sundua nga njė familje e fuqishme shqiptare. Kjo familje, meqė rridhte nga nahija (fshati) Bushat ne dalje te Shkodrės, u njoh si familja e Bushatllijve. Ne kohė tė Evlija Ēelebiut ajo ishte njohur si familja e Beg-oglluve (Begolli), apo e bijve te Jusuf Beut.[16] Kjo familje nxorri 5 pashallare gjatė sundimit tė saj 73 vjecar mbi Shkodrėn: Mehmet Plakun, Mustafėn (Qorrin), Kara Mahmudin, Ibrahimin dhe Mustafėn II, tė cilėt e shtrinė pushtetin Bushatlli nė Shqipėrinė e Veriut dhe tė Mesme, Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi dhe pjesė te Venecies dalmate. Secili nga pashallarėt Bushatllij tė lartėpėrmendur pervec Mustafes I, u shquan per trimėri dhe aftėsi tė larta nė administrimin e sanxhakut gegė. Ndėr ta, Mehmet Bushati dhe i biri i tij Ibrahim Bushati, arritėn tė zėnė poste shumė tė larta ne sistemin osman. Mehmet Bushati qė ėshtė edhe themelues i pashallėkut, arriti tė bėhet Kapudan-i-derja i flotes perėndimore osmane[17] gjate luftės ruso – turke tė 1768 – 1774, ndėrsa Ibrahim Bushati arriti qė tė bėhet Bejlerbej dhe Vali i Rumelisė nga viti 1804[18] deri nė 1806. Ai dha njė kontribut tė veēantė nė shtypjen e terrorizmit sėrb tė Gjergj Petroviēit (tė njohur si Karagjergj) nė Serbi dhe Ballkan.

 

 

 

 

1.2  PASHALLĖKU I SHKODRĖS NĖN KARA MAHMUD PASHĖ BUSHATIN

 

Njė nga pashallarėt mė me famė tė pashallėkut tė Shkodrės nėn Bushatllitė, ngelet padyshim i famshmi Kara Mahmud Bushati, i biri i Mehmet Bushatit (Plakut), themeluesit tė dinastisė sė Bushatllive. Siē thotė edhe historiani i shquar britanik, Noel Malkolm nė librin e tij “Kosovo a short history”, Kara Mahmud Bushati ėshtė njė nga figurat mė interesante tė historisė sė Shqipėrisė osmane. Ai e thėrret atė njė ‘njeri tė jashtėzakonshėm’ qė fatkeqėsisht ka gėzuar shumė pak vėmendje nė Perėndim, nė krahasim me bashkėkohėsin e tij toskė nga Janina, Ali Pashė Tepedelenin (Tepelenėn), ‘Luanin e Janinės’.[19] Arsyet pėr injorimin e figurės sė tij janė tė ndryshme. Njė nga mė tė rėndėsishmet nė kontekstin e injorimit tė tij ėshtė arsyeja pse ai ishte njė nga tė paktėt shqiptarė nė histori qė ka nėnshtruar nė mėnyrė efikase terrorizmin malazezo – ortodoks nė Ballkan, dhe pėr mė tepėr ka vendosur nėn haraē kolonitė dalmate tė Republikės sė Venedikut. Ndoshta per keto arsye, historiografia komuniste shqiptare, e ka prekur perciptazi heroin e Shqipėrisė osmane, Kara Mahmud Bushatin kur nė tė kundert ka himnizuar tejskajshem njė figure gjenetikisht kontradiktore si Skėnder Beun, duke e kthyer atė edhe mitin nr. 1 tė historisė sė kombit shqiptar.

Kara Mahmud Bushati erdhi ne pushtet nė pashallėkun e Shkodrės nė vitin 1776, njė vit pas vdekjes sė babait tė tij Mehmet Pashė Plakut. Pėrpara tij, Shkodra ishte qeverisur nga i vėllai i tij Mustafa Bushati, sundimi i tė cilit provoi i pasuksesshėm. Kara Mahmud Bushati, ishte njė djalė me temperament tė egėr dhe rrebel. Ai mendohet tė ketė lindur nė vitin 1155 sipas hixhretit, apo 1742 tė erės romane.[20] Duke qėnė luftėtar i zoti, ai u shperblye me titullin Pasha nga sulltan Mustafa III kur ishte vetėm 18 vjeē. Kėtė shpėrblim, sulltani ia dha Kara Mahmudit si shpėrblim tė trimėrisė qė ai tregoi nė Greqi sėbashku me vėllezėrit dhe tė atin, duke shtypur rrebelimin grek tė luftes ruso – turke tė 1768 – 1774.[21] Kur u bė sundues i Shkodrės ai ishte vetėm 20 vjeē. Ai besohet tė jetė martuar 5 herė, por pa mundur tė lėj trashėgimtar.[22]

 

 

Kara Mahmud Pashe Bushati, Pasha i Gegėrisė

 

Emri i vėrtet i Kara Mahmudit ishte Mahmud Bushati. Por nė jetėn e tij ai u njoh si Kara Mahmud. Duke mos i qėndruar disa pėrkthimeve tė gabuara qė disa historianė shqiptarė i kanė bėrė termit “Kara” qė Mahmud Bushati kishte, qė japin aludime per kuptim si “trim”, “kurajoz” etj, kuptimi i vertet i kesaj fjale ka qėnė “i zi”. Arsyeja pėr kėtė nofkė qe i ėshtė dhėnė Mahmud Bushatit, do tė ketė qėnė pamja e tij fizike. Ai duhet tė kėtė qėnė njė djal zeshkan me flokė tė errėta. Nofka “Kara” nė arealin osman tė shekujve qė ne trajtojmė ka qėnė nje term mode, qė e kanė mbajtur shumė figura historike osmane. Nė kontekstin Ballkanik, ne mund tė kujtojmė pėr shembull rastin e terroristit serb, Gjergj Petroviē, i cili njihej si Kara Gjorgje.

Gjatė sundimit si Pasha i Shkodrės, Kara Mahmudi pati periudha tė gjata luftėrash me armiqtė e tij shqiptar dhe tė huaj. Nga konfliktet e para qė ai pati menjėherė pas marrjes sė sundimit tė tij nė Shkodėr, ishte ai me Ahmet Kurt Pashėn e Beratit ne vitin 1778. Ky konflikt me pashėn beratas, ishte rrjedhim i armiqėsisė qė Pasha shkodran trashėgoi nga i ati, Mehmet Bushati, nė lidhje me konfiskimin e mallrave qė i fundit i pati bėri pasurisė sė njė tregtari beratas me emėr Dhimitėr Berati. Por ky konflikt pati pėrfundime tė mira pėr Kara Mahmudin, pasiqė Porta e Lartė morri anėn e tij nė kėtė mosmarrėveshje, dhe shkarkoi Ahmet Kurt Pashėn nga posti i tij nė Berat.[23] Nga ky shkarkim Kara Mahmudi arriti tė instalojė vjehrrin tė debuar me pare nga Tirana – si Be te Tiranės. Megjithatė sukseset e Kara Mahmudit kundėr Ahmet Kurt Pashės nuk zgjatėn pėr shumė. 2 vjet mė vonė Porta e Lartė morri anen e pashės beratas nė konflikt, e pėr tė ndryshuar sėrisht anėn mė pas, gjatė luftrave civile qė tė dy pashallarėt ne fjalė kryen kundėr njėri – tjetrit nė vitet qė rrodhėn.

 

 

 

 

1.1  VĖNIA NĖN HARAĒ E RAJAVE MALAZEZ

 

Megjithė konfliktet e brendshme nė Shqiperi, kundėr Ahmet Kurt Pashės dhe pashallarėve te tjerė, shqetėsimi kryesor pėr Kara Mahmudin ishin malazezėt. Ata kishin marrė njė prift tė ri per vladika (peshkop) te tyre qė nga viti 1782. Famėkėqin Petėr Petroviē Njegoshin.[24] Pėr mė tepėr qė nga viti 1780, kur vladika Sava ishte peshkop i Malit tė Zi, nė mes tė Rusisė dhe Austrisė, njė skemė e urryer anti-muslimane ishte projektuar. Kjo skemė qė pati si iniciatore Katerinėn II tė Rusisė dhe Jozefin II tė Austrisė, u njoh me emrin “Skema Greke”. Sipas kėtij projekti, Austriakėt kishin planifikuar qė t’iu pushtonin osmaneve Vllahinė, Sėrbinė, Bosnjėn dhe Herzegovinėn, Istrian dhe Venecien Dalmatike, ndėrsa rusėt do tė pushtonin Morenė, Kretėn dhe Qipron. Tokat e tjera tė mbetura nga shteti Osman nė Evropė, dmth Shqipėria (Epiri apo Toskėria), Bullgaria, Rumelia dhe Maqedonia do tė bėheshin pjesė e njė perandorie greke, qe do te kishte Stambollin si kryeqytet. Nipi i Katerinės II, Konstandin Pavloviēi do tė vihej despot i saj.[25]

Por Kara Mahmudi, ashtu si edhe zyrtarė tė tjerė osmanlli arritėn qė ti diktojnė planet ogurzeza austro – ruse kundėr Shqipėrisė dhe planet e cytjet qė ata i bėnin malazezėve kundėr sunduesve tė tyre shqiptarė. Nė Janar tė vitit 1784, nė pashallėkun e Kara Mahmudit njė kolonel austriak qė dezertoi Jozefin II, kėrkoi strehim politik. Pasiqė Pasha e pranoi kolonelin nė sarajet e tija, i fundit e informoi atė dhe sovranin e tij nė Stamboll mbi planet ogurzeza qė Vjena po thurrte kundėr Devletit.[26] Koloneli austriak e paralajmėroi nė veēanti Pashėn shkodran mbi tradhėtitė qė vladika i Malit te Zi kishte thurrur kundėr shkodraneve nė Vjene me Jozefin II.[27] Ky fakt mjaftoi per ta antagonizuar Pashėn Bushatlli kunder rajave tė pabesa malazeze dhe tė gjeneroj njė valė xhihadesh tė shumta nga shqiptarėt kunder tyre. Pasha shkodran dėrgoi ekspeditat e para kunder bazave terroriste malazeze njė muaj pas ardhjes sė kolonelit austriak. Njerėzit e tij vranė mjaft ekstremistė malazez dhe kokat e tyre i varėn ne kalanė e Shkodrės.[28] Bāb-i Āli (Porta e Larte) qė u kėnaq me sjelljen patriotike te Kara Mahmudit, e shpėrbleu vėllain e tė fundit me postin e mutesarrifit tė Ohrit.

Megjithė ndėrshkimet qė Pasha shkodran iu bėri rrebelėve malazezė, ai nuk mundi tė rrinte i qetė perballė agresioneve konstante qe ata kryenin kunder popullsisė shqiptare pranė Malit tė Zi. Pėr kėtė ai u detyrua tė pėrgatisė ushtrinė e tij kundėr Shpuzės qe ndodhej nė kufij me Malin e Zi, nė Nentor tė 1784.[29] Ushtria Bushatase marshoi kundėr Shpuzės nė Shkurt tė 1785. Pashai boshniak qė zotėronte Shpuzėn, i frikėsuar nga ushtria shqiptare, dezertoi kalanė e saj perpara ardhjes se Bushatasve. Ky akt i lejoi Pashės qė tė hyje ne Shpuzė nė paqe dhe mė pas tė ndėrshkojė terroristėt malazez qė ishin perqark saj.[30] Pas kesaj fushate ai u kthye nė Zadrimė, ku sėbashku me gjeneralet e tij vendosi pėr planet e ardhshme kundėr Malit te Zi. Pėrpara se tė bėnte ndonjė akt kundėr malazezeve, mė 21 Mars 1785 ai morri gruan e tij tė dyte, tė bijėn e Ibrahim Beut nga Tirana.[31] Nė tė njėjtėn kohė ai hyri nė negociata me fiset malazeze, tė cilave iu kerkoi bashkėpunim gjatė fushatave qė ai planifikonte kundėr Malit te Zi. Si rrjedhojė e kėtyre negociatash me 18 Prill 1785 atij iu nėnshtrua qyteti venedikas i Pastroviēit, pleqtė e tė cilit erdhėn dhe i dhanė besėn duke i kerkuar tė behėn shtetas osman dhe tė mbrohen nga ai, kunder Venedikut. Ata i treguan Pashės gadishmėrinė e tyre qė tė pushtonin pėr atė qytetet e Buduas, Kotorrit dhe Kastel Nuovos.[32]

Kushtrimi pėr xhihad qė Pashai gegė iu lėshoi shqiptarėve kunder malazezėve rrebel qė po ndihmonin planet austro – ruse nė Ballkan, i ēoi tė fundit tė vinin nga Shkodra, Tivari, Malėsitė e Shkodrės, Dibra, Gjakova, Peja, Tirana, Kavaja pėr tė marrė pjesė nė fushatėn ndėrshkimore. Kjo gjė i frikėsoi malazezėt jashtė mase. Guvernatori i tyre Joko Radoniqi ne Maj te 1785, dėrgoi nė Shkodėr kushėririn e tij Jovo Popovin qė ti lutej Kara Mahmudit tė ndaloje sulmin e tij kundėr Malit te Zi. Pasha i Shkodrės iu pergjigj malazezėve se ndėrshkimi i tij kunder rrebelėve do tė ndalohej vetėm nėse ata do ti jepnin atij pengje nga familja e Njegoshit, te paguanin haraēin e vonuar prej 16 vjetėsh dhe pėrfaqėsuesit e tij tė udhėhiqnin Malin e Zi. Por malazezėt e mbledhur nė 9 Qershor 1785 pranuan qė t’i jepnin Pashait shkodran vetėm njė pjesė tė haraēit tė vonuar[33] dhe asgjė mė shumė. Nė shkėmbim tė kėsaj mosbindje, Pasha iu premtoi atyre njė ‘vizitė’ tė shpejtė.[34] Me 13 Qershor 1785 ai u nis nga Shkodra me 30.000 ushtarė dhe kalorės qė mbanin me vete 3 topa per tė sulmuar Malin e Zi. Luftimet e Pashės me malazezėt filluan nė 18 Qershor dhe vazhduan deri mė 22 Qershor 1785 kur ushtritė shqiptare hynė triumfalisht nė Cetinje. Aty, ata shkatėrruan dhe dogjėn bazat e terroristėve malazezė sėbashku me manastirin e Cetinjes.[35] Pas 4 ditėsh luftime malazezėt iu bindėn Pashės se tyre shqiptar, dhe i dhanė atij haraēin dhe pengjet e nevojshme.

Pas nėnshtrimi tė malazezėve trupat shqiptare lanė Cetinjen dhe u drejtuan pėr nė Shkodėr, duke kaluar buzė bregdetit Adriatik nėpėr zotėrimet venedikase. Porta e Lartė nė Stamboll qė kishte mėsuar aktin heroik tė Pashės shkodran, e shpėrbleu vėllanė e tė fundit, Ahmet Bushatin me gradėn Pasha i Ohrit. Ajo i fali me kėtė rast edhe Pashės tė gjithė mosmarrėveshjet e tij te mėparėshme me Stambollin.[36] Por gjatė kthimit pėr nė kryeqytetin e Gegėrisė, pastroviēasit qė i kishin premtuar bindshmėri mė parė Kara Mahmudit, u sollėn nė mėnyrė arrogante me tė fundit. Pashės shqiptar i ishte kėrkuar nė fakt qė mė pare nga miku i tij, Kapudan Pashė Hasani, qė tė sulmote sundimet venedike nė Adriatik, nė mėnyrė qė tė provokonte luftė me ata nė kundėrpėrgjigje tė konfliktit venedikas me Beun e Tunizisė. Dhe tani rasti ishte i volitshėm. Pėr kėtė arsye, Pasha malazezsundues vendosi qė tė tregojė forcėn arnaute edhe mbi venecianėt. Pėr kėtė ai vrau arrogantėt venedikas tė Pastroviēit qė nuk i dhane atij rrespektin e duhur ne pritje, dhe kreu sulme ndėrshkuese nė tė gjitha zonat pėrreth.[37]

Pas kthimit ne Shkodėr, Kara Mahmudi nė bashkėpunim me mutessarrifin e ri tė Delvinės, Ali Pashė Tepelėnėn, vendosi qė tė sulmonte Elbasanin dhe Beratin. Lufta kundėr kėtyre qytetesh bėhej nė pėrgjigje tė shtytjes qė Ahmet Kurt Pasha i kishte bėrė Sulejman Bej Verlacit qė tė ndante motrėn e Pashės tė martuar me Vėrlacin. Fushata qė Pasha shkodran sėbashku me Ali Pashė Tepelenėn nisėn kundėr Elbasanit dhe Beratit shkoi mbarė nė fillim. Sulejman Bej Vėrlaci i frikėsuar nga marshi i Bushatllijve, pranoi tė rimartohej me motrėn e tyre dhe ta mbylli mosmarrėveshjen pa lufte. Si rrjedhojė Ahmet Kurt Pasha u detyrua qė tė perballet i vetėm me sulmet e pashallereve toskė dhe gegė. Por fushata e Kara Mahmudit dhe Ali Pashės kunder pashės beratas nuk arriti qė ta hedhė Ahmet Kurt Pashėn nga pushteti. Ky i fundit me ndėrhyrjen e Venedikut nė Portėn e Lartė, arriti tė bindi Stambollin qė tė dergoj Kapudan Hasan Pashėn qe ti kėrkojė Pashait gegė t’i japi fund derdhjes sė gjakut musliman.[38] Por edhe pas kėsaj kėrkese, Pasha shkodran morri nga zotėrimi i Kurt Pashės kėshtjellėn e Peqinit, mė Dhjetor tė 1785. Aty, ai vendosi nipin e tij Mahmud Beun si kullukēibash, dhe pas kėsaj u kthey nė Shkodėr pėr tė marrė gruan e tij tė pestė, vajzėn e Kahreman Pashės nga Peja.[39]

Mbi fitoret e Pashės Bushatlli, Mulla Husein Dobraci, qė ishte bejtexhi nė pallatin e Pashės nė fund tė 1785, shkroi edhe kėto vargje triumfante:

 

Molla Hysejnit i thanė:

- Tabakė e Terzi po thonė,

Toskė e Gegė u panė

Elbete nje kangė e donė…

Mahmud Pasha i hypi atit

Shkon asqerit tue i thanė

- Me Kurt Pashėn e Beratit

sot me sot do ndajmė mejdanė…

Kurt Pasha del ne Teqe

Pa njizeteshtatė bajrakė,             

i shkulėn mjekėr’ e musteqe

Prej frike i ra te paktė      [40]

 

 

 

 

1.2  NDĖRSHKIM PABESIVE TĖ VENEDIKASVE

 

Ndėrhyrja e Venedikut kundėr Pashės pranė Portės sė Lartė, e mėrzitėn jashtė mase Kara Mahmudin. Pėr kėtė spiuni venedikas nė pallatin e Pashės, padre Erazmo da Banjo edhe i spiunonte Venedikut mė 22 Dhjetor 1785 se nė pallatin Bushatlli nuk bėhėj tjetėr fjalė, pėrveēse dėshirės pėr tė vendosur Venedikun nėn haraē:

 

“... qui non si parla in Seraglio, e da piu Signori Adirenti al Passa, che presto si deve prender a Venezia un buon Tributo, che molti poi lo fanno arrivare a 20 e 30 mille Zecchini, ed' io stesso l’ho inteso dalla boca istessa del Passa, non ho dieci, giorni, che iscialla kemi mar Venedicut gni arac fort' imir, e che faranno gl' allaggienenti sotto Zara sulla primavera...”[41]

 

Si rrjedhojė e konspiracive nė Portėn e Lartė kundėr Kara Mahmudit, nga Venediku dhe Ahmet Kurt Pasha, ai, vella i tij – Ahmet Pasha i Ohrit dhe Ali Pashė Tepelena i Delvinės u shpallėn rrebelė. Ata u rrėzuan nga postet e tyre dhe valiu i Rumelisė dhe Bosnies u urdherua qė tė zbatoj urdhėrat.[42]

 

Shteti osman dėshmoi tronditje tė reja ne status quonė e tij nė kohėn kur Pasha shkodran u rrėzua nga posti. Krimet ruse nė Krime dhe rrebelimet greke tė shtyra nga Katerina II (qė ishte bėrė Carinė e Rusisė pas vrasjes sė burrit tė saj) ēuan Koxha Jusuf Pashėn, guvernatorin e Moresė qė tė shpallet sadrāzam (Kryeminister) nė Janar tė 1786.[43] Duke qėnė mik i Kara Mahmudit dhe nė dijeni tė trimėrive tė Ali Pashės gjatė fushatave osmane nė Balkan, ai i fali tė tre pashallarėt shqiptar me 5 Mars 1786 dhe i kėrkoi divanit perandorak qė t’iu rinjohė atyre postet dhe pozitat e mėparshme.[44]

Mė tė marrė faljen nga Porta e Lartė, Kara Mahmudi vendosi tė hakmerret me Venedikun dhe tė vinte nėn haraē tokat e saja dalmate. Pėr kėtė ai u nis nga Shkodra mė 24 Mars 1786, pėr nė Podgorice.[45] Aty mblodhi rreth 500 malėsorė malazez[46] tė cilėve iu kėrkoi bashkėpunim gjatė fushatės qė Pasha do tė ndėrmerrte kundėr Venedikut.[47]

Pashai shkodran morri njė sėrė aksionesh kundėr Venedikut pėrgjatė muajit Prill 1786. Por sulmi i tij final kundėr tyre erdhi nė fund tė Majit, kur nė krye te ushtrive shqiptare ai marshoi mespermes Malit tė Zi dhe Bosnjes. Duke kaluar nėpėr qytetet Venedikase si Nogoste dhe Rizanja, ai nėnshtroi zotėrime tė shumta venedikase nė Adriatik. Nė shenjė fitoreje, ai dėrgoi nė Shkodėr mė 12 Qershor 1786 dhjetė koka venecianėsh (rizanjotėsh) dhe rrebelėsh sllav.[48]

Si edhe me parė, Porta e Lartė dhe sadrāzam Koxha Jusuf Pasha u gėzuan me avancimet e Kara Mahmudit nėpėr tokat Venedikase. Pėr kėtė arsye, ata jo vetėm qė nuk ia vunė veshin qarjeve tė venedikasve ne Stamboll kundėr Pashės shkodran, por nė tė kundėrt i dhanė atij titullin vezir.[49] Venicjanėt qė nuk panė ndonje rrugėdalje tjeter me ghazin shqiptar, u detyruan qė ti japin tė fundit haraēin e kerkuar. Qyteti i Kotorrit i ofroi Pashės 200.000 grosh pėr haraē, edhe pse Pasha iu kerkoi 500.000.[50]

Megjithatė avancimi i Kara Mahmudit nuk u ndal vetėm nė tokat venedikase. Trupat e tij hynė pas kėsaj ne Bosnie, Kosovė, Maqedoni dhe Sėrbi duke vendosur rregull dhe urdhėrin Bushatlli. Por avancimi i madh i Pashait shqiptar e shqetėsoi jashtė mase Porten e Larte. Ushtarėt e Kara Mahmudit konfiskuan nė njė rast edhe rrogat e jeniēerėve tė Beogradit. Nė njė rast tjetėr BejlerBeu i Rumelisė u ndalua nga trupat e tij qė tė shkoj nė Manastir.[51] Shumė kadij, bejlerė dhe pashallarė u ankuan pranė Bāb-i Ālisė kundėr ekspansionit tė Kara Mahmudit. Disa prej tyre thanė edhe atė se Pasha i Shkodrės po planifikonte tė pushtonte Nishin, Sarajevėn dhe Selanikun dhe tė shpallej mbret. Kishte nga ata qė mendonin se ai donte te zėvendėsonte vetė sulltanin.[52] Avancimi i Kara Mahmudit nėpėr Ballkan arriti kulmin kur ai rrethoi Sarajevėn. Nė kėtė rast Bāb-i Āli e shpalli atė rrebel dhe urdhėroi Mehmet Pashė Ēaushollin qė ta zėvendėsojė. Megjithatė vendimi kundėr tij u vu nė jetė nė Maj tė 1787, kur zera u hapėn nė Stamboll qė thonin se Pasha po planifikonte tė sulmonte Edirnenė (Adrianopojėn) me 25.000 ushtare. Kėto zhurma vlejtėn mjaft nė Stamboll, pėr tė nxitur thirrjen pėr xhihad kundėr Pashait rrebel. Şeihulislami nxorri fetvanė dhe e shpalli Pashėn rrebel, kurse sulltan Abdülhamidi I kėrkoi ekzekutimin e tij.

Pėr tė ekzekutuar Pashain rrebel tė Shkodrės, Bāb-i Ālija urdhėroi Mahmud Pashė Ajdoslliun. Ai do tė drejtonte trupat qė do tė sulmonin Pashėn rrebel, me trupa tokėsore qė do te vinin nga Bosnia, Shqipėria dhe Rumelia, sėbashku me anije nga deti.[53] Kara Mahmudi u hodh i pari ne luftė kundqr sulmuesve. Ai u largua pėr nė Kosovė me 20.000 ushtarė. Aty, sėbashku me tė vėllanė Ahmet Pashėn, nėnshtroi pashėn e Gjakoves, dhe sulmoi trupat e Mehmet Pashė Ēaushollit nė Manastir tė cilat i theu.[54] Nė tė njėjtėn kohė vėllai i tij, Ahmeti, sulmoi valiun e Rumelisė nė Shkup.[55] Pas ketyre fitoresh, Kara Mahmudi u tėrhoq nė kalanė e Shkodrės, kurse i vellai organizoi rrezistence ne veri te qytetit me ndihmėn e malėsorėve, nga ku Pasha i Bosnjes pritej tė vinte.[56] Por boshniakėt e mundėn rrezistencėn shqiptare mė 20 Gusht 1787. Gjatė kesaj thyerje Ahmeti Bushati u kap me tradhėti nga disa shkodranė, tė cilėt e vranė dhe ia kėputėn kokėn.[57]

Ushtritė osmane hynė nė Shkodėr nė fund tė Gushtit 1787. Mehmet Pashė Ēausholli, familja e tė cilit ishte dėbuar nga Shkodra pėrpara 30 vitesh nga i ati i Kara Mahmudit, iu bėri thirrje shkodranėve qė ta dorėzonin qytetin nė paqe dhe tė pranonin atė si mutesarrif. Por shkodranėt nuk iu dorėzuan ofertės sė shkodranit Ēausholli. Nė tė njėjtėn kohė Kara Mahmudi u mbyll nė kėshtjellė me 250 deri 900 besnik tė tij. Ēausholli qė u bind se Shkodra nuk dorėzohej nė paqe, filloi ta bombardojė. Nė tė njėjtėn kohė, ushtarėt anti-bushatlli kryen shumė reprezalje nėpėr qytet. Meqėnėse nė ditėt kur Kara Mahmudi ishte rrethuar, shteti osman kishte hyrė nė luftė kundėr Rusisė, kjo ēoi shume nga rrethuesit e qytetit tė largohen nga rrethimi pėr te luftuar nė frontin rus. Njė ndėr ata ishte edhe Ali Pashė Tepelena,[58] trupat toske tė tė cilit marshuan drejt Danubit ku iu dhanė njė grusht tė fortė ushtrive austriake[59] qė po sulmonin Devletin.

Megjithė gjendjen e luftės nė Devlet, Kara Mahmudi dhe rrethuesit e tij vazhduan qėndresėn per 4 muaj te tjere. Kjo status quo do tė prishej vetėm mė 25 Nėntor, kur mbėshtetėsit e Pashės nėn Tahir Agė Jukėn u rrebeluan dhe organizuan njė sulm tė papritur guerril nė prapavijat e ushtrisė osmane. Kara Mahmudi, rezervat ushqimore tė tė cilit po mbaronin, e shfrytėzoi kėtė rrevoltė pėr tė dalė nga kėshtjella e Rozafatit dhe sėbashku me rrebelėt shkodrane sulmoi ushtritė e Mehmet Pashė Ēaushollit qė ishin c’orientuar dhe trembur nga rrebelimi i Tahir Agės. Nė luftimet qė rrodhėn, ushtritė rumeliase, shqiptare dhe boshniake u thyen dhe ē’organizuan. Mehmet Pashė Ēausholli u kap i gjallė dhe iu kėput koka nga malėsorėt e Shkodrės tė cilėt e ēuan kokėn e tij si trofe te Pasha Bushatlli. Ato pak anije qė kishin ardhur pėr tė rrethuar Shkodrėn u tėrhoqėn nė kaos pas kesaj fitoreje. Kara Mahmudi arriti tė vendosė paqe dhe miqėsi me kapudani vezirin e flotės osmane dhe me pashėn e Bosnjes. Ish-armiqtė e Pashės qė tashmė ishin bindur nė mirėsinė dhe forcėn e tij, shkuan aq larg saqė sėbashku me popullin e Shkodrės t’i apelojnė Divanit osman qė tė falė Kara Mahmudin. Nė tė njėjtėn kohė Kara Mahmudi lėshoi tė gjithė tė burgosurit qė ai pati zėnė nga ushtria e Mehmet Pashė Ēaushollit, vezirit tė Rumelisė dhe tė tjerė.[60]

 

 

 

1.3  LUFTĖ KUNDĖR INTRIGĖS AUSTRIAKE

 

Gjatė kohės kur Kara Mahmudi ishte i rrethuar nė Shkodėr, Perandori Jozef II i Austrisė and Caresha Katerina II e Rusisė, arritėn konsensus pėr tė dėbuar popullsinė muslimane nga Evropa osmane. Si rrjedhojė, Rusia filloi agresionin e saj kundėr Khanit tatar Shahin Girai dhe aneksoi Krimenė muslimane, ndėrsa vejusha gjermane Katerina II deklaroi dėshirėn e saj pėr tė rindėrtuar Bizantin dhe tė vendosė nipin e saj, Konstandin Pavloviēin si perandor tė tij. Kundėr kėsaj kryqėzate pankristjan, osmanėt u detyruan qė nė 15 Gusht 1787 t’i shpallin xhihad Rusisė.[61]

Nė kohėn kur Kara Mahmudi ishte i rrethuar nė Shkodėr, spiunėt ruse dhe austriak u munduan qė tė rekrutojnė sa mė shumė dezertorė osmanli pėr nė kampin e tyre. Duke pėrfituar nga pozita e dobėt e Pashės shkodran, nė fund tė 1787 dhe fillim tė 1788 perandori Jozef II u mundua mė tė gjitha mėnyrat qė ta blejė Pashėn shkodran dhe komandantė te tjerė osmanli.[62] Austriakėt e shihnin dezertimin e Kara Mahmudit nė krahun e tyre si njė shans pėr gjurulldi nė Ballkan, qė do t’u jepte mundėsi tė pushtonin Bosnjen. Por edhe rusėt kishin skemat e tyre me Kara Mahmudin tė cilin donin ta hidhnin nė sulm kundėr trupave osmane ne Greqi dhe Maqedoni. Pėr kėtė arsye, spiunėt austriak zbritėn nė Mal te Zi qė nė vitin 1787 dhe u munduan qė tė blejnė Pashain rebel tė Gegėrisė.

Pėrpjekjet austriake pėr ta kthyer Pashain shkodran nė dezertor, dukej sikur po ndihmoheshin edhe nga armiqėsia qė sulltan Abdülhamidi I tregonte kundėr tij. Nga kjo armiqėsi edhe popullsia shkodrane po e humbte besėn e saj nė Pashėn e tyre. Rrebelime kundėr tij u panė nė Shpuzė, Krujė etj, ku bejlerė shqiptar deshėn ta rrėzojne atė me cdokusht.[63] Pashai shkodran  filloi tė bėhej paranoiak me bejlerėt dhe agallarėt e tij nga Shkurti deri nė Mars tė 1788-es. Nė 29 Mars 1788 ai ekzekutoi edhe Tahir Agė Jukėn, veteranin e rrethimit te Shkodrės, pasiqė i fundit pėrgatiti njė plot me Pashėn e Bosnjes kundėr tij.[64]

Duke parė gjendjen e tendosur nė vend, austriakėt iu afruan Pashės me shpresa te mėdha. Nė Mars tė 1788, ata edhe i dhuruan atij disa dhurata tė shtrenjta. Njė pistoletė dhe njė shpatė. [65] Nė 1787 kur ai fitoi mbi valiun e Rumelisė, Jozefi II i pati dhuruar 50.000 dukate dhe dhurata tė tjera.[66] Pėr tė rekrutuar Pashėn, Austria dėrgoi nė Mal te Zi dhe nė Shqipėri, kolonel Vukasoviēin qė t’i premtonte atij pamvarėsinė. Rusėt gjithashtu udhezuan princ Ostermanin qė tė ngarkonte ambasadorin e tyre nė Venedik A. Mordinovin qė tė mundohej tė blinte Pashėn. Nė mbėshtetje tė ketyre planesh, 2 spiunė, Ivan Oliveri dhe Savo Mirkoviēi u caktuan si emisarė qė komunikonin me Pashėn nėpėrmjet priftit katolik – spiun te Venedikut, Padre Erazmos.[67] Megjithatė, rusėt nuk patėn sukses me Pashėn, i ati i tė cilit i pati masakruar ata nė Greqi mė 1770.[68]

Por me austriakėt puna dukej ndryshe. Mendjelehti Jozef II kujtoi se mund t’a rekrutonte Pashėn arnaut nė kampin e tij. Nė 29 Prill 1788 gazeta franceze “Courrier de l’Europe” raportonte sikur perandor Jozefi II kishte marrė letėr nga Pasha, i cili i shprehte gadishmėrinė pėr t’u kthyer nė dezertor. Austriakėt caktuan edhe njė spiun tė quajtur De Bronjar tė negocionte me Pashėn nga Prilli deri nė Qershor tė 1788. Nė vizitėn e tij finale mė 15 Qershor 1788 De Bronjari me tre shoqėruesit e tij, patėn disa ditė biseda tė nxehta me Pashėn rrebel. Ata e kėrcėnuan tė fundit qė tė hapte Shkodren pėr ushtrinė e tyre nėn Filip Vukasoviēin, perndryshe ata do tė bombardonin qytetin.[69] Por Pasha qė siē duket u ofendua nga kėrcėnimet austriake, nė 20 Qershor 1788, pasiqė e percolli delegacionin nė fjalė nė fshatin Muriq jashte Shkodres, ekzekutoi De Bronjarin dhe spiunėt qė ishin me tė. Trupat e tyre i hodhi nė njė gropė, ndėrsa kokat e tyre, si dėshmi fotografike te besnikerise sė tij ndaj Devletit, i ēoi ne Stamboll.[70] Kėshilltari Venedikas nė Durrės, A.S. Markoni, i reportonte pėr kėtė ngjarje Venedikut se Pasha i Shkodrės pasiqė i morri 20.000 zekina zyrtareve tė Vjenes ua shkurtoi kokat dhe sėbashku me letrat e tija i nisi pėr nė Stamboll, pėr tė marrė faljen e sulltanit.[71]

Vrasja qė Kara Mahmudi  bėri spiunėve austriak, ishte nje akt normal i njė patrioti shqiptar dhe ajani musliman tė shekullit tė 18 qė mbronte vendin e tij nga agresorėt. Armiqtė kristjan bėnin tė njėjtėn gjė pėr muslimanėt qė ata zinin. Eleminimi qė Kara Mahmudi iu beri austriakėve, kishte lidhje edhe me poshtėrsitė qė ata po i bėnin Shqiperise mbas shpine. Ata i kishin premtuar mbretit tė Napolit Shqipėrinė si shpėrblim nėse ai do tė kontribuonte 30.000 ushtarė kundėr osmanėve. Kurse malazezėve ata i kishin premtuar nė 1774 se “nėse territoret sėrbe do t’u merrnin nga osmanėt, zona e Zetės sė Sipėrme dhe tė Poshtme, kalatė e Podgoricės dhe Zhabljakut dhe i gjithė territori i bregut tė lumit Buna” do tu kalonte atyre.[72] Kjo dyfytyresi austriake dhe pėr mė tepėr tradita patriotike e familjes se Kara Mahmudit me osmanėt e ēuan atė qe tė shperblente Jozefin II me kėtė turpėrim. Pėr mė tepėr, Pasha nuk i harroi kurrė paralajmėrimet qė koloneli austriak i pati dhėnė atij nė 1784 mbi planet ogurzeza austriake kundėr Shqipėrisė. Pėr kėtė arsye, Eduard Creasy thotė me tė drejtė se Jozefi II u tregua aq i trashė me Kara Mahmudin saqė te mos kuptonte qė mos-bindja e Pashės ndaj sulltanit nuk mund ta bėnte atė kurre tradhėtar tė kombit dhe fesė sė tij.[73]

Pas eleminimit tė austriakėve autoriteti i Pashės u stabilizua jashtė mase nė popullsinė e Shkodrės. Ata panė tek ai tanimė njė ghazi tė vėrtetė qė edhe pse rrebel ndaj khalifit tė tij nė Stamboll, i qėndronte sėrisht besnik Dar-al-Islamit.

 

 

* *          *

 

Mirėpo Jozefi II qė ishte ofenduar jashtė mase nga aktet e Pashės shkodran, u hodh nė agresion tė pandalshem kundėr muslimanėve ballkanas. Nė kėtė agresion ai pati njė mbėshtetje tė madhe nga rajat lokale tė cilat formuan banda dhe luftuan kundėr rregjimit vendas osman.[74] Jozefi II sponsorizoi dhe shtyu banditėt malazezė qė tė ēojnė krye kundėr Shkodrės. Pėr kėtė kolonel Filip Vukasoviēi u dergua nė Mal tė Zi pėr tė mobilizuar dhe armatosur banditėt rajanė nė luftė kundėr Shkodrės. Vukasoviēi bleu armė nė masė nėpėr Ballkan, si nė Senicė pranė Bosnies dhe rekrutoi ushtarė nė mbarė Malin e Zi dhe zotėrimet Venedikase per rrebelimin e planifikuar.[75] Pėrballė kėtij agresioni Kara Mahmudi nuk qėndroi duar kryq. Ai marshoi kundėr Shpuzes dhe dėboi qė aty terroristėt lokal dhe shefat e tyre austriak. Kėto akte parandaluese ushtarake ēuan misionin e Vukasoviēit nė dėshtim. Njė rrol tė veēantė nė kėtė mes patėn edhe intrigat ruse me vladiken Pjetėr I i cili nuk favorizonte prezencėn katolike austriake ne Malin e Zi ortodoks.[76]

Gjatė kohės kur Pasha shkodran ishte nė luftė me austriakėt, Devleti Osman u pėrball me njė lufte dyfrontale nga austriakėt dhe rusėt. Nė pranverė tė 1788 ata humbėn Bosnjėn dhe Moldavinė. Aleksandėr Ipsilanti, hospodari i Moldavisė i tradhėtoi osmanėt nė pikėn mė tė vėshtirė tė luftės sė tyre.[77] Megjithatė nė kohėn kur Kara Mahmudi dėboi austriakėt nga Shpuza, nė Stambol, sulltan Abdülhamidi I vdiq. Ai u zėvendėsua nga nipi i tij, Selimi III mė 7 Prill 1789.[78] Duke qėnė se Selimi III kishte qėnė ne konflikt me xhaxhain e tij me parė, pas ardhjes sė tij devleti pa ndryshime rrėnjėsore nė administratė. Ai largoi sadrāzamin armiqėsor tė Pashės shkodran, Gazi Hasan Pasha dhe e zėvendėsoi me Giritli Husein Pashėn. Edhe Şeyhulislami[79] i cili e pati deklaruar Kara Mahmudin rrebel mė parė u largua. Duke pėrfituar nga kėto ndryshime nė shtet, Kara Mahmudi ri-apeloi pėr falje nė Portėn e Lartė mė 7 Mars 1789 dhe kėrkoi leje pėr tė luftuar kundėr austriakėve dhe rusėve.[80] Nė tė njėjtin muaj, ai dergoi pėr hesap tė tij 6.000 shqiptarė nė ndihmė tė Pashės sė Bosnjes. Lėvizjes sė tij rusėt iu pergjigjėn duke dėrguar 3 luftanije nga Trieste kundėr sanxhakut te tij, kurse austriakėt nėn gjeneral Laudonin dhe me rrebelėt malazez dhe shqiptarė katolik po planifikonin tė sulmonin Shkodrėn.[81]

Pėr tė shqyrtuar ēėshtjen e Pashės shkodran, sulltan Selim III vendosi Şemsedin Beun si shqyrtues tė cėshtjes, i cili e shpalli atė tė pafaj. Sėbashku me faljen, ai u ricaktua Pasha i Shkodres ndėrsa i vellai Ibrahim Beu, u gradua Pasha i Ohrit.[82] Me tė marrė faljen, Kara Mahmudi urdhėroi pėr mobilizim total nė sanxhakun e tij pėr tė kryer xhihad kundėr Austrisė nė Bosnje. Ai lėshoi urdhėra pėr rekrutim tė ēdokujt nė sanxhak pėr luftė. Kush nuk merrte pjesė nė xhihad, duhej te paguante. Pasanikėt 150 grosh pėr person, tė tjerėt nga 70, 50, 30 dhe 14 grosh pėr person. Edhe priftėrijtė u urdhėruan tė paguanin. Kush nuk i bindej urdhėrit pėr xhihad ekzekutohej. Kėshtu qė nė 3 Shtator 1789 ushtria Bushatllie doli nga Shkodra[83] pėr tiu bashkangjitur xhihadit nė Bosnie, kundėr kryqėzatės austriake. Ushtarė shqiptare nga Gjakova, Peja, Prishtina dhe vise tė tjera tė Kosoves iu bashkuan ushtrisė sė Pashės kur ajo arriti nė Prizren pėr nė rruge pėr Bosnje. Edhe nipi i Pashės, Mahmut Beu iu bashkangjit ushtrisė Bushatase me 500 ushtarė nga Durrėsi.[84]

Ushtria shqiptare nėn Kara Mahmudin arriti shume suksese ne Bosnje. Megjithatė pas rėnies sė Beogradit ato pesuan humbje. Kara Mahmudi u angazhua nė frontin Austriak pėrgjate viteve 1789 dhe 1790. Por vdekja e perandor Jozefit II nė 20 Shkurt 1790, dhe ardhja e Leopoldit tė II nė fronin Austriak, e ēoi tė fundit qė tė mundohet tė evitojė luftėn dhe tė merret me rrevoltat nė Hungari dhe problemet qė i vinin nga Hollanda dhe Prusia.[85] Nė kėtė kohė sadrāzami Xhazairi Hasan Pasha vdiq, dhe u zėvendėsua nga Veziri i Madh Sherif Hassan Pasha.[86] Duke qėnė ballkanas nga Rusēuku i Bullgarisė ai u tregua mjaft miqėsor me ajanet ballkanas.[87] Pėr kėtė, pas marrjes sė pushtetit, ai e gradoi Pashėn shkodran me titullin vezir dhe i dhuroi ejaletin e Anadollit dhe 600 qese me flori pėr tė financuar luftėn nė Ballkan.[88]

Shqiptarėt morrėn pjesė aktive nė luftimet osmane kunder ruso – austrikėve pėrgjatė tė gjithė vitit 1790. Nė Shkurt tė 1791 sadrāzami Sherif Hussein Pasha u vra me urdhėr nga sulltani nė Shumla dhe u zėvendėsua nga Koxha Jusuf Pasha qė filloi negociatat pėr paqe.

Pashallarėt gegė dhe toskė shqiptar si Ali Pashė Tepelena dhe Kara Mahmud Pashė Bushati, morrėn pjese aktive ne luftėrat e frontit osman pėrgjatė viteve nė fjalė dhe dhanė shembull tė mirė trimėrie. Kara Mahmudi luftoi kundėr austrikave nė Vidin nė Maj tė 1791 me 25.000 trupa.[89] Kurse Pasha i Toskėrise, Aliu i Janines, luftoi kundėr agresorėve rusė nėn Princ Repninin nė brigjet e Danubit, tė cilėve iu rrezistoi edhe pse trupat e tjera osmane u mundėn.[90]  Megjithatė marrėveshja e Sistovės e 4 Gushtit 1791 e ēoi konfliktin osmano – austriak nė pėrfundim. Kjo marrėveshje i dha fund edhe luftės se Kara Mahmudit me Austrinė. Ashtu si nė Sistove, marrėveshja e Xhasit me rusėt ne Janar 9, 1792 pėrfundoi konfliktin ruso – osman. Me kėto marrėveshje osmanėt humbėn shume toka, si Krimenė, Oczakovin dhe Besarabinė. Megjithatė nė frontin toskė, Ali Pasha mundi qė pas kėsaj lufte tė shtrijė ndikimin e tij ne Toskėri dhe nipi i tij, Mehmed Pasha, qė ishte zėnė rob nga rusėt nė Rimnik u lirua.[91] Pasha i Shkodrės u kthye nė Gegėri mė Tetor tė 1791 sėbashku me nipin e tij Mehmet Pashėn dhe kunatin, Rustem Beun. Njerėzia fliste se ata kishin sjell pasuri tė madhe nga fronti i luftės.[92]

 

 

 

1.4  RREBELIM DHE MARTIRIZIM

 

   Mbarimi i luftės me austriakėt dhe rusėt nuk provoi i qetė pėr Kara Mahmudin. Edhe pse ai ishte falur nga Bāb-i Āli me kusht qė tė mos kryente mė luftėra me pashallarėt dhe bejlerėt lokal, ai u detyrua qė tė ketė luftime tė ndryshme nė Mal te Zi dhe Shqipėri ne vitet qe rrodhėn. Luftėrat e tija u pėrqėndruan kundėr terrorizmit malazez dhe banditėrise lokale. Rrebelizmat e Kara Mahmudit nuk ishin unike pėr shtetin osman nė kėto kohė, qė nė historinė e tij njihen si periudha e disintegrimit. Duke qėnė se shteti nuk kishte fuqi tė sponsorizonte ushtritė e tij, u detyrua qė tė mbėshtetet jashtė mase nė forcėn e ajanėve lokal tė cilėt merrnin pjesė pothuajse vullnetarisht nė luftėrat osmane.[93] Si shpėrblim pėr kontributin e tyre ata fitonin mė shumė autoritet dhe pamvarėsi nė kohė paqeje. Paqja e Xhasit dhe Sistovės e ndryshoi situatėn e ajanėve musliman ballkanas nė mėnyre drastike. Ali Pashė Tepelena psh. nė kėtė kohė kontrollonte shumicėn e Shqipėrisė Qėndrore dhe Epirin Jugor, nga Elbasani deri ne Gjirin e Korintit.[94]

Pasvanoglu Osman Pasha, njė ajan boshniak qė kaloi njė pjesė tė mirė tė jetės sė tij nė Shqipėri, morri nėn kontroll Vidinin nė 1791 pas kthimit nga fronti osmano – rus. Duke qėnė se pas paqes nė fjalė, sulltan Selimi III toleroi terroristėt sėrb si Gjergj Petrovicin qė tė ktheheshin nė Sėrbinė osmane dhe tė bėjnė terror mbi popullatėn muslimane shqiptaro – boshniake, shumė jeniēerė dhe ajanė shqiptaro-boshniak te dėbuar nga Sėrbia iu bashkangjitėn veteranit musliman boshniak, Pasvan Oglluse, ne rrebelim tė hapur kundėr politikės sė Portės sė Lartė qė po toleronte rajat te masakronin muslimanėt e Serbisė. Si rrjedhojė, figura rrebele e veteranit islamik tė luftės Pasvanoglusė, qė iu dilte nė krah shqiptaro – boshniakėve tė dėbuar, morri ngjyrat e njė heroi musliman ballkanas.[95]

   Por pas viteve 1790 devleti osman kishte filluar tė humbte autoritet edhe gjetkė pėrveē Ballkanit. Nė Anadoll, Arabi, Egjipt, Siri dhe Irak, ajanė tė fuqishėm dolėn nė skenė qė injoruan pushtetin qendror osman. Nė Egjipt dhe Irak, mamlukėt dolėn nė skenė dhe dėbuan pushtetarėt osman. Nė Arabi, vahabitėt ishin nė rrebelim kundėr devletit qė nga ditėt e Mehmet Pashė Plakut. Ndėrsa nė Siri jeniēerėt shqiptarė dhe boshniak nėn udhėheqjen e boshniakut Ahmed Xhezar Pashės kishin marrė vendin nėn kontroll.[96]

   Njė fakt tjetėr qė ēoi nė disintegrim tė Devletit nė kėto kohė ishte edhe reforma e Nizām-i Xhedidit (Urdhėrit tė Ri) tė cilin sulltan Selim III filloi me ushtrinė. Reformat nė fjalė antagonizuan jeniēerėt dhe ulematė kundėr sulltanit. Ata i panė kėto reforma si anti-islamike[97] dhe e panė Selimin III si “kaurr” sulltan. Kundėr kėtyre reformash u rrevoltuan edhe shumė shqiptarė,[98] tė cilėt arritėn kulmin e tyre ne vitet 1830, me kryengritjen panislamike tė Mustafa Bushatit nė Gegėri dhe Kapudan Husein Gradashqevicit nė Bosnje.

Pasojė e mbarimit tė luftės austro – ruse kundėr osmanėve, ishte zhytja e Ballkanit nėpėr gjurulldi dhe kaos social. Shfaqja e bandave tė Xhelalive dhe Kėrxhallive[99] qė u krijuan nga veteranėt e luftės nė fjalė, ēuan Pashėn gegė tė nderhyjė militarisht pėr tė vėnė rregull nė sanxhakun e Gegėnisė. Ai nėnshtroi shumė pashallarė, bejlerė dhe rrebelė tė Shqipėrisė Qėndrore. Zonat e Shkupit, Dukagjinit, Prizrenit, Prishtinės dhe Ohrit erdhėn nėn sundimin e tij. Megjithatė fushatat e Kara Mahmudid krijuan shqetėsim nė Stamboll. Vetė anėtarė tė familjes sė tij, si i vėllai Ibrahim Bushati i Shkupit dhe i nipi Mehmet Pasha i Elbasanit i rrefuzuan kėtė ekspansion tė Pashės dhe kėrkuan ndėrhyrjen e Stambollit. Si rrjedhojė Bāb-i Āli (Porta e Larte) e hoqi Pashėn shkodran nga posti i tij dhe e zėvendėsoi me tė vėllane, Ibrahim Pashė Bushatin. Ebu Bekir Pasha i Beogradid, qė ishte edhe Bejlerbeu i Rumelisė nė kėtė kohė, u ngarkua mė detyrė qė tė heqe Pashėn nga posti. Nė kėtė fushatė, Ebu Bekiri u ndihmua nga Ali Pashė Tepelena, Ibrahim Pashė Vlora i Beratit, Xhafer Pasha i Shkupit, Mustafa Pasha i Krujes, Mehmet Pasha i Elbasanit dhe i vellai i Pashės, Ibrahim Pasha. Nje ushtri prej 40.000 ushtaresh marshoi kunder tij serisht.[100]

Si nė njė dézhą vu me luftėn e 1787, edhe kesaj rradhe Kara Mahmudi i luftoi sulmuesit jashtė Shkodrės fillimisht. Mė pas u mbyll nė kėshtjellėn e Rozafatit me 500 besnikė te tij, ndėrsa trupat osmane rrethuan Shkodren ne 20 Gusht 1793.[101] Ne kete fushate, Ali Pashė Tepelena qe kishte ambicjet e tija per ekspansion ne Shqiperi dhe qe ne 1792 ishte Pasha me besnik i Portės sė Lartė ne Shqipėri, dha kontributin me te madh kunder Pashės shkodran. Me bijtė e tij ai kishte arritur qe te shtypte cdo kryengritje ne Jug te Shqipėrisė dhe Maqedoni, e pėr kete Bāb-i Āliu edhe e kishte shperblyer me postin e mirmiranit dhe te birit, Muhtar Pashės i dha Ohrin ne 1794, qe me pare i perkiste Ibrahim Bushatit.[102] Keshtu qė nė verė tė 1793, duke udhehequr nje ushtri te madhe shqiptare te perbere nga musliman e te krishtere ai marshoi ne Toskėri kunder Korēes dhe Ohrit qe me pare ishin nen juridiksionin e Kara Mahmudit. Duke patur qellim qe te heqe kercenimin e Kara Mahmudid nga Toskėria, ai i beri pushtimet ne fjale me nje shpejtesi rrufe. Per kete pune sulltani edhe e shperbleu me titullin Asllan (Luan).[103]

Megjithate Pasha shkodran i qendroi rrethimit panosman per tre muaj. Ne 30 Nentor 1793, kur rrethuesit ishin te lodhur nga shirat dhe i ftohti i Shkodres, ne bashkepunim me popullin e Shkodres ai sulmoi rrethuesit. Si ne 1787, ushtaret shqiptaret dhe boshniake u gjeten te hutuar dhe te papergatitur nga sulmi i Gegėve te ashper, qe i detyruan ata te marrin arratine drejt Elbasanit.[104]

   Pasha i Shkodres qe nuk donte te antagonizonte Bāb-i Āli-nė sėrisht i shkroi asaj ne fillim te 1794 mbi fitoren e tij, dhe kėrkoi faljen dhe mirėkuptimin e Stambollit pėr kėtė luftė. Ne letrėn drejtuar Padishahut, ai e siguronte kėtė per besnikerine e tij dhe ne te njėjtėn kohė denonconte konspiracine qe pashallarėt shqiptare kishin ngritur kunder tij per te justifikuar agresionin e tyre.[105] Bāb-i Āliu iu pergjigje kerkeses se Pashės rrebel, duke i kerkuar atij qe kete ceshtje tia shpjegonte Şeyhulislamit, Sadrāzamit dhe Kapudan Pashės (qe ishte miku i tij personal). Nje nga parakushtet qe Divani osman i dha faljes se Pashės, ishte qe ai te garantonte qe nuk do te sulmonte pashallarėt e tjere ne te ardhmen, tiu kthente bejlereve dhe pashallareve pronat qe ai ua kishte marre me dhune, dhe te behej mbeshtetes i zbatimit te “Nizām-i Xhedidit” ne Pashallėk. Kara Mahmudi i’u pergjigje ofertes se Portes se Larte, dhe nje vit me vone, ne 10 Mars 1795 ri-morri zyrtarisht postet dhe titujt ne Shkodėr. Pashallarėt e Gjakoves, Prishtines dhe Krujes u vunė ne vartėsinė e tij gjithashtu.[106]

   Megjithė premtimet, Kara Mahmudi sulmoi serisht ne 1795 ne Prizren te Kosoves Tahir Pashė Rrotullarin, qe kishte hequr nga pushteti nipin e tij, Mehmet Pashėn. Duke hyre ne Prizren ne krye te shume trupave shkodrane dhe nga Shqiperia Qendrore, ne Shtator te 1795 ai kreu nje beteje te pergjakshme ne qytet ku asgjesoi rrezistencen kosovare dhe instaloi nipin si mutesarrif. Fitorja e tij ishte kaq impresive, saqė peshkopi katolik i Prizrenit, Mazreku, donte ta krahasonte ate me Makabeusin biblik apo me Skėnder Beun. Peshkopi ne fjale vinte ne dukje se Kara Mahmudi kishte grabitur shume serbe dhe u fajesonte ate per perdorues te politikes ‘pėrēa e sundo’ nė Kosovė kundėr pashallarėve dhe bejlerėve lokal.[107]

   Viti 1794, deshmoi ndryshime drastike ne historine e Ballkanit dhe te Evropės. Tamam si ne Amerikė nje dekade mė parė me Xhorxh Uashingtonin, edhe ne France levizja rrevolucionare – apo anarshiste kunder status quosė monarkike botėrore, ēoi aventuriere si Napoleon Bonaparti qė te kthejnė rroten e historise. Duke permbysur rregjimin monarkik ne France, rrevolucionaret e rinj tamam si Hitleri nė Rajhun e Tretė gjerman, vendosen qe te eksportojne idealet e tyre neper Evrope. Nuk ka asnje fare dyshimi se perballe ketij eksporti te dhunshėm, monarkitė evropjane do t’u bashkonin qe te luftonin rrezikun e tyre vdekjeprures. Duke qėnė se Mali i Zi ishte kthyer tashmė nga vladika Pjetėr Njegoshi ne protektorat rus qe ndahej me Austrinė; ai perbente rrezikun me te madh te ekspansionit bonapartist nė Itali. Duke dashur qe te jene te lirė nga kthetrat ruse ne Adriatik, francezėt preferonin ta shohin Karadagun (apo Malin e Zit) pjese te Devletit Osman. Dhe padyshim qė njeriu i vetmi qe ishte ne gjendje ta ndermerrte kete akt patriotik me Malin e Zi ishte Pasha i Shkodrės. Ne menyre qe ta kishin atė nė anėn e tyre, ambasadori francez ne Venedik, l’Aleman, kishte kerkuar nga Parisi qe te ēonin nje keshilltar ne Shkodėr. Sipas tij Shkodra kishte kerkuar te kishte kontakte me Francen qe ne 1786. Kerkesa e L’Alemanit u pranua dhe Parisi dergoi nje keshilltar ne Shkodėr ne 1795.[108]

Ne Tetor tė 1795 i debuari korsikan, Napoleon Bonaparti morri nen kontroll ushtrine franceze ne Paris, pas shtypjes me dhune tė rrevoltės se monarkistėve. Pas kesaj aventure te suksesshme, ai nisi Luftėrat Napoleonike qe planifikonin te pushtonin Italinė veriore. Por pushtimi i Italise mund te behej i mundur vetem nese francezet krijonin diversion ne Mal te Zi. Si rrjedhojė ne Maj te 1796 ata derguan shtate oficere dhe inxhiniere ne Shkodėr nga Sllovenia[109] sėbashku me shtatė anije te ngarkuara me ushqime dhe arme,[110] per te ndihmuar Pashėn shkodran qė tė riēlironte Malin e Zi.[111]

   Kara Mahmudi qė kishte planifikuar tė ēlironte Malin e Zi prej kohėsh nga duart e vladikes, vendosi qė tė shkoj pėrpara me planet e tij nė verė tė 1796. Perpara ēlirimit tė Karadagut ai e paralajmėroi vladikėn Pjetėr Njegosh tė rrinte jashtė konfliktit. Por vladika, si shėrbėtor i bindur rus qė ishte veproi ndryshe dhe mobilizoi fiset e egra malazeze kundėr Pashės shqiptar. Gjurulldia pan-kristiane qė ai lėshoi kundėr Pashės u pėrkrah edhe nga fiset katolike shqiptare tė Malėsisė sė Shkodrės (Malėsia e Madhe), Kuēit, Piprit dhe Palabardhit. Venediku, Rusia dhe Austria qe e kishin halė nė sy Kara Mahmudin dhe planet franceze, ndėrhynė haptazi nė konflikt duke nxitur dhe armatosur fiset malėsore tė rajave katolik dhe ortodoks kundėr Pashės musliman.

   Me mbėshtetjen franceze te siguruar, Kara Mahmudi sulmoi Malin e Zi nė Korrik tė 1796. Trupat shqiptare qė numeronin 20.000 ushtarė sulmuan Malin e Zi nė mėnyrėn e njohur shqiptare, duke u ndarė nė tre divizione. Divizioni i parė sulmues i ushtrisė shqiptare komandohej nga Kara Mahmud Pasha, i vellai Ibrahim Pasha, Osman Pashė Kavaja, Hasan Pashė Tirana, Abdyl Bej Gucia dhe Jusuf Bej Dibra. Nipi i Pashės, Mehmet Pasha, Ahmet Pashė Elbasani dhe Hasan Bej Hoti, komandonin divizionin e dytė. Ndersa Osman Pashė Nikshiqi, Kapedan Selim Nikshiqi dhe Kapedan Murat Kolashini komandonin tė tretin. Fiset malazeze u udhėhoqėn nė kėtė rrebelim nga vladika Pjetėr Njegoshi dhe Joko Radoniqi.[112]

Sulmi i parė i shqiptarėve kundėr Karadagut nuk prodhoi rezultatet e pritura dhe ata nuk mundėn qė tė hynė nė Cetinje si nė 1785. Kėtė herė, fiset rajane malazezeve ishin armatosur dhe barrikaduar mė mirė se mė parė nga protektorėt e tyre rusė dhe austriakė. Si rezultat shqiptarėt pėsuan shumė humbje dhe u detyruan tė tėrhiqen pėr nė Shkodėr. Por Bualli i Shkodrės, siē Kara Mahmudi e quante veten e tij, nuk mundi ti lejojė rajat e tij tė shkonin pa u ndėrshkuar. Pėr kėtė ai organizoi njė sulm tė dytė kundėr Malit te Zi pas dy muajsh, nė Shtator. Kėtė herė ushtria shqiptare u nda nė 4 divizione tė cilat hynė thellė nė Cėrna Gora (Mal te Zi), deri nė fshatin e Krushės.[113]

Ushtritė shqiptare arritėn nė brigjet e lumit Morava nė 8 Shtator tė 1796 ku u ballafaquan me malazezėt qė rrinin nė anėn tjetėr tė lumit. Edhe pse u munduan qė ti ndjekin malazezėt, ata nuk patėn sukses. Lufta e trupave shqiptare vazhdoi kundėr malazezėve deri nė 22 Shtator 1796 kur luftimet kaluan nė Piper. Tė ndarė nė katėr kollona, ata sulmuan malazezet duke brohoritur slloganet e zakonshme me tekbire tė shqiptarėve. Por rajat, qė e njihnin mė mirė fushėbetejėn e tyre arritėn ti fusin shqiptarėt nė kurth, duke bėrė sikur po largoheshin nga beteja. Pasiqė i rrethuan, ata i goditėn shqiptarėt pėr rreth 4 orė[114] nė njė betejė qė vazhdoi pėr jetė a vdekje.

   Kontigjenti i vogėl i Kara Mahmudit qė e kuptoi kurthin ku kishte rėnė u terhoq nė fshatin e Piperit. Aty ata pritėn perforcime nga Ibrahim Pashė Bushati. Por ai nuk erdhi nė kohė.[115] Tė rrethuar ne mes te kurthit armik vetėm pak ushtarė tė Pashės arriten qė tė thyenin rrethimin malazez. Ndėrsa Kara Mahmudi sėbashku me komandantėt e tij mė tė virtyteshem, u tėrhoq nė njė kishe nė lagjen e Palabardhėve. Aty tė rrethuar siē ishin ata luftuan deri nė vdekje. Kara Mahmudi ishte njė nga ata shumė martirė shqiptarė qė u kthye nė shehid nė kėtė fund Shtatori 1796 / Rabi’ul A’ual 1211. Por pėrpara se tė vdiste ai mendohet tė ketė vrarė rreth 32 malazezė.[116]

Rajat malazeze arritėn ta vrasin Buallin e Shkodrės pas luftimesh te pėrgjakshme. Pasiqe ai dhe ushtaret e tij me besnik kishin vdekur, malazezėt u hodhen mbi trupin e pajetė tė luanin gegė si hijena te uritura. Duke treguar instikte kanibaleske, vladika Pjetėr I Njegosh nuk e trajtoi Pashėn siē ai e pati trajtuar kėtė nė 1785. Por si kanibal i etur pėr kafka, ai ia kėputi kokėn Buallit shkodran dhe ia morri skalpin me vete.[117] Kjo ishte dhurata mė e mirė qė njė anthropofag mund ti tregonte fisit tė tij tė egėr. Pėr ta nderuar sektin e tij kanibalist dhe pėr ti pėrngjarė sadopak shenjtit ortodoks sllav, Ivan Groznit tė Rusisė, vladika Petroviē e vendosi kokėn e Kara Mahmudit nė manastirin e Cetinjes.[118] Sir Gardner Wilkinson qė vizitoi Cetinjen 50 vjet mė vone e pa kafkėn e Pashės tė ngulur nė murin e “kalasė sė turqve.”[119] Trupi i pajetė i shehidit shqiptar u varros nė fshatin Krushė pranė Podgoricės, ndėrsa skalpi i tij u ruajt nga malazezėt nė muzeun e Cetinjes deri nė fillim tė Luftės sė Parė Botėrore.[120] Nė Palabardh tė Piperit, sėbashku me Kara Mahmudin vdiqėn edhe katėr oficere franceze. Ndėrsa francezet nėn Bonapartin po i sillnin Evropės vlerat e Liberté, Égalité, Fraternité-sė, aleatėt e tyre shqiptar me nė krye Buallin shkodran, ishin nė luftė me xhepat mė tė errėt tė kanibalizmit kokėngrėnės sllav tė Evropės.



[1] Emerimi ndaj Kara Mahmudit si Buall i Shkodres, eshte bere per 2 arsye:

i.               per ti dhene nje analogji paralele me termin Asllan (Luan) i Janines qe kishte Ali Pasha

ii.              ishte vete Pasha Bushatlli sipas letres se Aleksandro Albergetit date 24 Janar 1786, qe e ka therritur keshtu veten e tij perpara ushtareve te Ahmet Kurt Pashės:

“… andate e dite al vostro Passa, che cosi fa quel Bufalo di Scuttari e che s'apparecchi per la primavera che vera di nuovo a salutarlo..”

[2] Ne kete shkrim, inicialet E.R. nenkuptojne datat sipas Eres Sone apo Era e Re, ndersa ato AH, nenkuptojne datat sipas Hixhretit te kalendarit Islamik

[3] Iluminizem

[4] B. Shehu, Ceshtje Shqiptare ne Vitet 30 te Shekullit XIX, Prishtine, 1990, fq. 36

[5] S. Shaw, History of the Ottoman Empire and Modern Turkey, vol I, Harvard University Press, 1971, fq. 246

[6] A’yan, Encyclopedia of Islam, New Edition (EI, NE) p. 778

[7] H. Inalcik, in: Naff – Owen, Studies in Eighteenth Century Islamic History, Southern Illinois University Press, 1977, fq. 30 – 36

[8] B. Jelavich, Historia e Ballkanit, fq. 87

[9] M. Glenny, The Balkans, Nationalism, War and Great Powers, New York, 2000, fq. 23

[10] S. Frashėri, VI. Shqipėria nėnė Tyrqitė. Shqipėria, Ē’ka Qėnė, Ē’ėshtė e Ē’do tė Bėhetė?, ribotim, Prishtine, 1989.

[11] J. Swire, Albania: The Rise of a Kingdom, New York, 1971, fq. 5

[12] J. Swire, op. cited, fq. 6

[13] Evlija Ēelebi, Evlija Ēelebi Sejjhatnamesi perkthim ne shqip: Shqiperia perpara tre shekujsh, Tirane, 2000, fq. 136 – 137

[14] S. Pollo & A. Puto, The History of Albania, London, 1981, fq. 95

[15] Karadagh, EI, NE, fq. 574 - 575

[16] Evlija Ēelebi, op. cited, fq. 137

[17] S. Pollo & A. Puto, citet, fq. 95

[18] Historia e Shqiperise, Tirane, 1959, fq. 454

[19] N. Malcolm, cit, fq. 176

[20] Kara Mahmud Pasha, EI, NE, fq. 588

[21] Stavri Naci, Pashalleku i Shkodres nen Sundimin e Bushatllijve, Tirane, 1964, fq. 127

[22] S. Naci, fq. 127

[23] S. Naci, fq. 129

[24] W. Miller, The Balkans, Rome, 1908, fq. 406 - 408

[25] S. Shaw, fq. 258

[26] A.S.V. cons. di Durazzo, dt. 3/2/ 1784

[27] A.S.V. cons. di Durazzo, dt. 9/2/ 1784

[28] Ibid.

[29] Ibid. let. dt. 6/ 12/ 1784

[30] Ibid. let. dt. 1/ 3/ 1785

[31] Ibid. let. dt. 1/ 3/ 1785, fq. 286 – 287

[32] Shqiperia e Veriut ne Shek. XVIII [Letra te zev. Konsujve venedikas te Shkodres] [SHVSH XVIII], vol II: Leter e Jak Mark Sumes, 19 April 1785, fq. 211

[33] S. Naci, 156 citing Jovan Tomic in ibid.

[34] A.S.V. cons. di Durazzo, dt. 14/6/ 1785

“... alcuni Montenegrini sono stati in Scuttari ad' inchinarsi allo stesso (Pasca), e giurarli sudditainza, nulla di meno gli disse ch' aveva fatto giuramento andarli a visitare…”

[35] W. Miller, fq. 408

[36] A.S.V. cons. di Durazzo, dt. 28/6/ 1785

[37] S. Naci, fq. 153 – 159 

[38] Ibid. fq. 168

[39] A.S.V. cons. di Durazzo, let. di A. Albergheti, dt. 24/1/ 1786, fq. 290

[40] Dh. Shuteriqi, Autore dhe Tekste, Tirana, 1977, fq. 89

[41] A.S.V. cons. di Durazzo, letter e padre Erazmo De Banjo, drejtuar konsullit Alesandro Albergheti, dt. 22/12/ 1785

[42] Cevdet Pasa, vol IV, fq. 97

[43] S. Shaw, vol I, fq. 258

[44] Cevdet Pasa, vol IV, fq. 98

[45] SHVSH XVIII, vol II: Letter of Jak Mark Suma, 2 April 1786, fq. 224

[46] Ne lidhje me kete ngjarje, antishqiptari francez dhe spiuni i Janines, Fransua Poquevilli qe vizitoi Shkodren ne shek. 19th, zhvilloi nje teori sipas te ciles thuhet sikur Kara Mahmudi te kete shpallur nje “Konfederate Ilirike” nen shembullin Skenderbegas. Megjithate kjo eshte nje perralle e pavertetuar nga dokumentat e kohes, por qe fatkeqesisht eshte pranuar si e vertete nga disa historiane te mevonshem.

[47] SHVSH XVIII, vol II: Letter of Jak Mark Suma, 2 April 1786, fq. 224

[48] Ibid Letter of Jak Mark Suma, 12 June 1786, fq. 230 – 231

[49] S. Naci, 177 citing J. Tomic, fq. 209 - 210

[50] Ibid. fq. 177

[51] A.M.P.R.J. doc. 678, section: Russo – Turkish Relations, S.N., fq. 293

[52] B. Petkovic in “Mahmud Bushatlija (1787 – 1796)”, fq. 211 – 215, S.Naci, fq. 180

[53] Historia e Shqiperise, 1959, fq. 440

[54] A.S.V. cons. di Durazzo, let. di A. Albergheti, dt. 16/6/ 1787, fq. 295

[55] A.M.P.J.R., Turko – Russian relations, dok. 332, dt. 5/ 16 December 1787, fq. 295

[56] Historia e Shqiperise, 1959, fq. 440

[57] B. Petkovic, fq. 217, S.Naci, 1964, fq. 192

[58] S. Naci, fq. 194

[59] E. Creasy, History of the Ottoman Turks, Beirut, 1961, fq. 500

[60] SHVSH XVIII, vol II: Letter of Jak Mark Suma, 30 November 1787, fq. 238

[61] Abd Al-Hamid I, Encyclopedia of Islam, fq. 63

[62] E. Creasy, History of the Ottoman Turks, London, 1878, fq. 430

[63] S. Naci, fq. 200

[64] A.S.V. cons. di Durazzo, let. di Marko Kabashi, dt. 16/4/ 1788, fq. 307

[65] A.S.V. cons. di Durazzo, let. di Marko Kabashi, dt. 11/5/ 1788, fq. 308

[66] N. Nikaj, fq. 120

[67] S. Naci, fq. 202 – 203

[68] Historia e Shqiperise, 1959, fq. 428

[69] S. Naci, fq. 205 – 206

[70] I. Zamputi, Il Settecento Veneziano e l’Albania, Trieste, 1941, fq. 78, in S.N. 1964, fq. 206

[71] A.S.V. cons. di Durazzo, let. di Anxhelo Stefano Markoni, dt. 25/6/ 1788, fq. 207

“…Oggi all'ore 22 capito una Brazzera da Boggiana, la quale sbarco un bravo, o sia Deli di questo comandante, e porto la nuova che Mahmut Passa di Scuttari dopo aver ricevuto da venti milla Secchini da quattro inviatti del General Imperial, che s’attrova a Monte Nerro, e gli fece a tutti tagliar la testa, e unitamente alle lettere spedir in Costantinopoli, per potersi procurare il perdono del suo Sovrano... “

[72] Historia e Shqiperise, fq. 442

[73] E. Creasy, fq. 430

[74] E. Creasy, fq. 430

[75] S. Naci, fq. 213

[76] Ibid, fq. 215

[77] S. Shaw, Between… p 32

[78] Selim III, EI, NE, fq. 133

[79] S. Shaw, Between Old and Neė, Harėard University Press, 1971, fq. 32 - 34

[80] Cevdet Pasa, vol IV, fq. 358 - 360

[81] S. Naci, fq. 215 - 216

[82] Ibid, fq. 216 - 217

[83] I. Zamputi, Il Settecento …, fq. 78, in S.N., fq. 217

[84] A.S.V. cons. di Durazzo, let. di A. S. Marconi, dt. 12/ 9/ 1789, fq. 218

[85] S. Shaw, Between… fq 49

[86] Sherif HASAN PASHA, EI, NE, fq. 253

[87] S. Shaw, Between… fq 49

[88] Cevdet Pasa, vol V, fq. 20

[89] SHVSH XVIII, vol II: Letter of Jak Mark Suma, 20 May 1791, fq. 243

[90] S. Shaw, Between… fq. 62

[91] Ibid, fq. 62 - 66

[92] SHVSH XVIII, vol II: Letter of Jak Mark Suma, 30 October 1791, fq. 246

[93] S. Naci, fq. 177

[94] S. Shaw, fq. 267

[95] Paswan-Oghlu, EI, NE, fq. 284

[96] S. Shaw, Between… fq. 221 - 227

[97] M. Maksudoglu, op. cited. fq. 204

[98] B. Shehu, Ceshtje Shqiptare… fq. 44

[99] Kerxhallite ishin veterane musliman te luftes, shumica shqiptare, te cilet pas luftes ruso – turke numeronin ne mijera. Pasiqe shumica e tyre vinte nga qyteti i Kerxhes, ata u njohen si Kerxhalli. Shumica e tyre u perqendruan ne Kosove dhe Maqedoni. Ata ishin luftetare te zote, por qe pas luftes ngelnin pa pune dhe si rrjedhoje rronin duke vene gjoba pasanikeve dhe rajave lokale, dhe duke sklaveruar femra serbe dhe gabele per nevojat e tyre. Disa kerxhalli me fame shqiptare ishin Karaplisi dhe Gushanac Alija.

Shiko: B. Shehu, Ceshtje Shqiptare… fq. 21

[100] S. Naci. fq. 228 - 229

[101] Historia e Shqiperise, 1959, fq. 452

[102] S. Shaw, Between… fq. 232

[103] I. Qafezezi, Historie e Ali Pashe Tepelenes, Bucharest, fq. 36 – 37 

[104] Historia e Shqiperise, 1959, fq. 452

[105] S. Naci, fq. 234

[106] Ibid, fq. 234

[107] N. Malcolm, Kosovo a Short History, New York, 1999, fq. 176

[108] G. Casetllan, Histories des Ballkans, Paris, 1991 (Alb. translation), fq. 224

[109] Ibid, fq. 224

[110] S. Pollo & A. Puto, citet, fq. 98

[111] S. Naci, fq. 239

[112] Ibid, fq. 240

[113] Ibid, fq. 241

[114] Ibid. fq. 241

[115] N. Nikaj, fq. 123

[116] N. Nikaj, fq. 124

[117] W. Miller, The Balkans, fq. 410

[118] Edvin Jacques: The Albanians, an ethnic history from prehistoric times to the present, McFarland & Company, 1994, fq. 252

[119] W. Miller, The Balkans, fq. 410

[120] H. Bushati, Shkodra… (vol II), fq. 464

1